Ilgieji ir trumpieji balsiai,

jų žymėjimas raidėmis

 

1. Trumpieji balsiai rašant žymimi raidėmis a, e, i, u.

      Pvz.: tvora, name, neši, einu.

 

2. Balsiai a, e žodžio kamieno kirčiuotame skiemenyje dažnai pailgėja, bet žymimi tomis pačiomis raidėmis e, e.

Pvz.: 1. Kala, raktas, stalas, taškas, varo;

         2. Ežeras, geria, kelias, takelis, veža.  

 

3. Trumpieji balsiai a, e žodžio kamieno kirčiuotame skiemenyje kartais lieka trumpi.

Pvz.: mano, tavo, savo, kasti, nešti.

 

4. Ilguosius balsius žymime ilgosiomis balsėmis o, ė, y, ū ir nosinėmis balsėmis ą, ę, į, ų.

Pvz.: kambary, kyla, lėlė, laukų, skųsti, ačiū.

 

5. Balsiai, žymimi raidėmis ė, y, ū; ą, ę, į, ų, būna ilgi ir kirčiuoti, ir nekirčiuoti.

Pvz.: 1. Grūdas – grūdai, lėkė – lėkiau, rytas – rytai;

         2. Ąžuolai, tęsiu, grįžai, siųsk.

 

6. Rašant svarbu skirti trumpuosius i, u ir ilguosius y, ū, kurie tarpusavyje kaitaliojasi: 1) pagrindinėse veiksmažodžių formose, 2) bendrašakniuose veiksmažuodžiuose, 3) veiksmažodžiuose ir iš jų sudarytuose daiktavardžiuose, 4) bendrašakniuose ištiktukuose, 5) būdvardžiuose ir iš jų sudarytuose daiktavardžiuose.

Pvz.: 1. Būti – buvo, kuria – kūrė, gyti – gijo, pūti – puvo;

         2. Glusti – glūdėti, rišti – ryšėti;

         3. Bristi – brydė, kišti – kyšis, mušti – mūšis;

         4. Gribšt – grybšt, trukt – trūkt, pukšt – pūkšt;

         5. Gilus – gylis, didelis – dydis.

 

7. Tarptautiniuose žodžiuose kartais rašome dvi vienodas balses.

Pvz.: kooperatyvas, vakuumas, zoologija.