Priebalsiai ir jų žymėjimas raidėmis

 

1. Skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž tariami prieš dusliuosius k, p, t, s, š, suduslėja, o duslieji k, t, p, s, š prieš skardžiuosius b, d, g, z, ž suskardėja.

Jeigu kyla abejonė, kokią priebalsę reikia rašyti, turime žodį taip pakeisti, kad po neaiškaus priebalsio atsirastų balsis.

Pvz.: dirbti – dirbo, drožti – drožė;

         sukdama – suko, ūžti – ūžė, vežti – vežė, zyzti – zy.

ĮSIDĖMĖTI:

         Iš tradicijos rašomi taip, kaip tariami:

         aukštas, baikštus, sluoksnis.

 

 

2. Skardieji priebalsiai, atsidūrę žodžio gale, tariami suduslėja, bet žymimi skardžiųjų priebalsių raidėmis.

Pvz.: 1. Kad (tariame kat),

         2. Jog (tariame jok),

         3. Visad (tariame visat).

 

3. Abejojant, kur prieš č rašoma s, o kur š, reikia žodį taip pakeisti, kad po neaiškaus priebalsio eitų t.

Pvz.: 1. Mesčiau – mesti, anksčiau – anksti, pėsčias – pėsti;

         2. Aukščiau – aukštas, paukščiai – paukštis, baikščiai – baikštus.

 

4. Abejojant, kur prieš d rašyti s, o kur z, reikia žodį taip pakeisti, kad po neaiškaus priebalsio būtų tariama t arba balsis.

Pvz.: skrisdavo – skristi, vesdavo – vesti,

         sdavo – lįsti, zyzdavo – zyzė.

ĮSIDĖMĖTINI ŽODŽIAI:

1. Grimzti, grimzta, grimzdo;

2. Subrusti, subruzda, subruzdo.

 

5. Abejojant, kur prieš rašoma z, o kur ž, reikia žodį taip pakeisti, kad vietoje atsirastų d.

Pvz.: vabzdžių – vabzdys, skruzdžių – skruzdė, kregždžių – kregždė.

ĮSIDĖMĖTI: beždžionė.

 

6. Priešdelio ir šaknies ar sudurtinio žodžio dėmenų sandūroje iš dviejų vienodų priebalsių tariamas tik vienas, tačiau rašomi abu.

Pvz.: 1. Perregimas (peregimas), iššluoti (išluoti), užželti (uželti);

         2. Aštuonnytis (aštuonytis), pusseserė (puseserė), švarraštis(švaraštis).

 

7. Priešdelio ir šaknies ar sudurtinio žodžio dėmenų sandūroje pučiamieji priebalsiai s, š, z, ž, atsidūrę prieš kitą kurį iš pučiamųjų priebalsių, netariami, bet rašomi abu priebalsiai.

Pvz.: 1. Užšalo (ušalo), išžiodė (ižiodė);

         2. Puimtis (pušimtis), pualis (pužalis), arbūievė (arbūžievė).

 

8. Sudurtiniuose žodžiuose paprastai išlieka ir pagal žodžio sudedamąsias dalis rašomi susidūrę dėmenų priebalsiai, nors jie būtų suskardėję, suduslėję ar susilieję.

Pvz.: 1. Sausgyslė, šlapdriba, niekdžiugis;

         2. Medkirtys, puoakės, diturtis;

         3. Piktdagis, žvakgalis.

ĮSIDĖMĖTI:

Viename kitame sudurtiniame žodyje iš dviejų susidūrusių priebalsių nerašome pirmojo dėmens            priebalsės: kovarnis (iš kovvarnis), kraugerys (iš kraujgerys), rankogalis (iš rankovgalis), karkvabalis (iš karklvabalis), smaigalys (iš smailgalys), šalpusnis (iš šaltpusnis).

 

9. Priebalsę j rašome po b, p trijų žodžių – bjaurus, pjauti, spjauti – šaknyje ir visuose iš jų padarytuose žodžiuose.

Pvz.: bjaurybė, pjautuvas, rugpjūtis, spjaudyklė.

 

10. Žodžio pradžioje j rašome ir tariame prieš balses bei dvibalses ir lietuviškos, ir nelietuviškos kilmės žodžiuose.

Pvz.: 1. Javai, jėga, jeigu;

         2. Jachta, jodas, Jupiteris.

 

11. Lietuviškos kilmės žodžių viduje rašome ir tariame j tarp balsių ar dvibalsių.

Pvz.: joja, naujas, naujiena, moja.

 

12. Nelietuviškos kilmės žodžių viduje tarp balsių, išskyrus i, rašome ir tariame j.

Pvz.: kajutė, majonezas, rajonas.

 

13. Nelietuviškos kilmės žodžių viduje rašome ir tariame j prieš e.

Pvz.: barjeras, pjesė, projektas, vinjetė.

 

14. Nelietuviškos kilmės žodžiuose priebalsis j tariamas ir šį garsą žyminti priebalsė j rašoma tarp i ir o, žyminčios ilgąjį balsį.

Pvz.: fortepijonas, Kristijonas, milijonas, valerijonas.

 

15. Nelietuviškos kilmės žodžiuose j tariame ir rašome ir po balsių, ir po priebalsių.

Pvz.: 1. Alėja, galerija, radijas;

         2. Ateljė, rambuljė, rantjė.

 

16. Atsidūręs žodžio gale, j tariamas kaip i, bet rašoma j.

Pvz.: 1. Viduj (tariame vidui);

         2. Danguj (tariame dangui).

 

17. Žodžio pradžioje prieš dvibalsę ie tariame garsą j, bet nerašome j.

Pvz.: ieva, iešmas, ieškoti, iena, ietis.

IŠIMTYS: jie, jiems, Jiesia, Jieznas.

 

18. Nelietuviškos kilmės žodžių viduj tarp balsių, kurių viena yra i, priebalsė j nerašoma, nors pats priebalsis j čia tariamas.

Pvz.: inicialai, pianinas, patriotas, heroizmas, akvariumas, batalionas, socialinis.

 

19. Priebalsis j yra visada minkštas, todėl jo minkštumas niekada nežymimas.

Pvz.: joja, jūs, rajus.

 

20. Kai priebalsiai prieš užpakalinės eilės balsius a, ą, o, ų, ū ir dvibalsius ai, au, ui, uo tariami minkštai, tai po juos žyminčių raidžių rašomas minkštumo ženklas i.

Pvz.: liaudis, žiogas, kiaunė, siūti, valio, peiliai.

 

21. negalime prieš užpakalinės eilės balsius priebalsių minkštinti ir i rašyti ten, kur šie priebalsiai turi būti ištariami kietai.

Pvz.: 1. Bruožiai (= bruožai);

         2. Klampioti (= klampoti);

         3. Siusiuvau (= susiuvau).

 

22. Lietuviškų žodžių šaknyje po minkštųjų priebalsių (išskyrus j) rašoma balsė e.

Pvz.: geras, ledas, metai, senas, žemė.

 

23. Su ia žodžio šaknyje rašoma tik iau.

Pvz.: džiauti, liautis, kiauras, šiaudas, šiaurė.