Pagrindinis

VASARIS

     Daktilogija – pirštų kalba (graikiškai dactylos – pirštai, logos – mokslas). XVI a. Pasirodė pirmieji darbai, kuriuose aprašyti bandymai pavaizduoti raides rankų pirštais.
     Pedro Ponce ( Pedro Ponce De Leon, 1520-1584) sukūrė vienos rankos ispanų kalbos daktilinę abėcėlę. Juanas Bonetas ( Juan Pablo Bonet, 1579-1620) 1960 m. Madride išleido veikalą, kur paskelbė ispanų pirštų abėcėlę. Vienos rankos pirštų abėcėlė labai paplito Europoje ir Amerikoje. Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje daktiliniai ženklai dar rodomi ir abiejų rankų pirštais. Yra ir tarptautinė daktilinė abėcėlė, kuria nuo 1963 m. naudojamasi kurčiųjų tarptautinių renginių metu.
      Daktile`1ma – tam tikra pirštų padėtis tapati raidei, kurią dažnai lydi pirštų judesys. Daktilinė abėcėlė – tam tikra tvarka išdėstytų pirštų ženklų visuma. Daktilologijoje tiek ženklų, kiek raidžių vienos ar kitos kalbos abėcėlėje. Daugumos daktilinių abėcėlių būdinga, kad ženklas atitinka tam tikrą raidę. ... Daugiau »

Mokykloje-darželyje

Š. m. sausio 13 d. parengiamosios ir ketvirtos klasės mokiniai lankėsi P. Višinskio bibliotekos vaikų skyriuje. Čia mokiniams buvo papasakota apie bibliotekos darbą, paaiškinta kaip bibliotekoje elgtis, parodytos naujausios knygos. Vaikus domino renkamos populiariausios knygos stendas, knygelės su dėlionėmis ir judančiais paveikslėliais. Mokiniai vartė ir skaitė jiems patikusias knygas. Mažieji galėjo pažaisti su žaislais poilsio kampelyje.
Smagu, kad šiame kompiuterinių technologijų amžiuje vaikai pajuto pagarbą ir meilę knygai.

     Šiauliuose „Juventos“ vidurinėje mokykloje vyko miesto „Dainų dainelės“ konkursas, kuriame dalyvavo 59 dainininkai iš įvairių ugdymo įstaigų.
      Mūsų mokyklos – darželio girdinčiųjų grupės „Saulutė“ ugdytinis Jokūbas Milaknis tapo šio konkurso laureatu ir buvo apdovanotas diplomu.
      Jokūbas pakviestas dalyvauti Šiaulių apskrities vaikų ir moksleivių festivalyje – konkurse „Dainų dainelė“.
      Sveikiname Jokūbą ir džiaugiamės.

Įvairenybės

     Los Andželo klausos institutas ( House Ear Institute) sukūrė naują metodą dalinei klausai atstatyti žmonėms, kuriems pažeista ausies sraigė. Patyrus tokią traumą, naudotis įprastu klausos aparatu neįmanoma. Technologijos esmė ta, kad klausos aparato elektrodai tiesiogiai sujungiami su klausos nervu žmogaus smegenyse.
     2004 metų sausio mėn. Ši technologija efektyviai buvo pritaikyta dviem JAV gyventojoms.
     Pats implanto įvedimo į žmogaus smegenis algoritmas, kompiuterinė ir programinė įranga būtina šiai operacijai, sukurta dar 2001 metais. Tačiau dar kelis metus šis metodas buvo tobulinamas, optimizuojama elektrodų forma, atliekami eksperimentai.
     Dabar, naudojantis šiuo metodu, galima perduoti į smegenis 8 skirtingus garso dažnius. Tai leidžia atskirti žmogaus kalbą.

Šaltiniai www.vesti.ee , www.hei.org

     Mobilios belaidės technologijos pagalba girdintys žmonės gali bendrauti su draugais, giminėmis, pažįstamais bet kuriuo paros metu ir beveik visur, kur jie bebūtų. Tačiau kurtieji mobilųjį telefoną išnaudoja ne visai efektyviai – tik SMS žinučių siuntimui ir priėmimui.
     Atsiradus mobiliems vaizdo komunikacijos įrenginiams, kurtieji galės matyti pašnekovą ir bendrauti su juo gimtąja gestų kalba.
     Tokį projektą WISDOM, finansuojamą Europos komisijos ir kelių didelių telekomunikacijos firmų, kuria keturios Europos šalys. Vaizdo komunikacijos bandymai bus atlikti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.
     Smulkiau apie projektą skaitykite www.mobilewisdom.org

Šaltinis www.mobilewisdom.org

KOVAS

Times New Roman“, „Arial“, „Impact“ – tai šriftų pavadinimai, kurie pažįstami kiekvienam bent kiek dirbančiam kompiuteriu. Kas naudoja OS „Windows“, šriftų kataloge ( C:\WINDOWS\FONTS) gali rasti beveik visus naudojamus šriftus. Dauguma jų - „TrueType“ šriftai. „TrueType“ - vektorinis šriftų formatas, (šrifto priesaga – ttf) sukurtas bendrovės „Apple“ daugiau nei prieš dešimt metų. Tai kintamo dydžio šriftai naudojami ir grafinėje aplinkoje, ir spausdinime. Nei vienos kompiuterinės programos, operacinės sistemos negalime įsivaizduoti be tekstinės informacijos. Tam reikalingi šriftai.
Ar kurtieji naudoja kokį nors šriftą,kuriuo galėtų išreikšti savo specifinius ženklus? Kitas klausimas – ar tai būtina? Juk kurtieji moka rašyti. Tačiau tokių šriftų yra. Juk paįvairinti tekstą galima ir suprantamais daktiliniais ženklais. Internete yra nemažai laisvai platinamų šriftų kurtiesiems. Aišku kiekvienas jų išreiškia konkrečios

kalbos daktilinę abėcėlę. Siūlau atsisiųsti ir išbandyti populiariausius amerikiečių ir prancūzų šriftus – Gallaudet, Signes, HandSign. Juos galite rasti interneto svetainėse adresu http://www.freelang.net/fonts/ arba http://babel.uoregon.edu/yamada/fonts/asl.html . Šriftų įdiegimas labai paprastas. Perkelkite juos į šriftų katalogą ir instaliuokite (Control Panel/Fonts/File/Install New Font..). Po to tekstų redaktoriuje (pvz. „Word“), šriftų pasirinkimo laukelyje vietoj įprastų pavadinimų matysite daktilinius ženklus arba įkelto šrifto pavadinimą.
Kadangi lietuviškos daktilinės abėcėlės šrifto rasti nepavyko, pabandžiau jį sukurti. Pavadinau jį „Pirštų abėcėlė“. Atsisiųskite jį iš mūsų svetainės ir išbandykite. Gal vienas kitas išdaktiliuotas žodis suteiks jūsų tekstui žaismingumo.
Asmeniniam (ne komerciniam) naudojimui šriftas platinamas laisvai.

Atsisiųsti „Pirštų abėcėlė “

Šiaulių kurčiųjų pradinės mokyklos – darželio
surdopedagogė Rūta Markauskienė

Mokykloje-darželyje

     Vasario 2 – 13 d.d. įstaiga dirbo pagal projektą „Auginkime kalbos medį kartu“. Projekto metu renginiai vyko kasdien, kiekvienoje grupėje ir klasėje pagal vaikų amžių ir galias.
      Ikimokyklinukai įrengė „Raidžių gamyklėlę“, kūrė pasakas, eilėraštukus, surengė piešinių parodėlę „Mes iš pasakų“. Vakaronėje „Senelė pasaką man sekė...“ vaikai išgirdo negirdėtų pasakų iš močiučių. Visi kartu žaidė liaudies žaidimus, šoko dainavo ir net sportavo.
     Moksleiviai kūrė pasakas be galo, sekė pasakėles mažiesiems, dalyvavo poezijos rytmetyje „Aš galiu“. Šiandien dar ne visi galėjo deklamuoti, kiti vaikai skaitė ar perteikė eiles gestais, bet tai buvo mažas žingsnelis į pasitikėjimą savimi, į savo gebėjimų įvertinimą.

Vasario 24 d. mūsų mokykloje – darželyje vyko žiemos išlydėjimo šventė – Užgavėnės.
Svarbiausia – persirengti neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad savo apranga ir kauke atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų įdomesnis, juokingesnis.Todėl nuo pat ryto mokykloje – darželyje persirengėliai kėlė didžiausią triukšmą, keliaudami iš grupės į grupę. Vėliau visi susirinko prie kieme degančio laužo. Ten vyko Lašininio ir Kanapinio kova. Vaikai šoko ratelius, traukė virvę, važinėjo rogutėmis, vaišinosi svarbiausiu Užgavėnių patiekalu – blynais. Šventės pabaigoje persirengėliai ant laužo sudegino Morę – žiemos jėgų simbolį.

Įvairenybės

     Kaip praneša United Press International, genų terapijos pagalba amerikiečių mokslininkams pavyko išauginti vidinės ausies plaukelines ląsteles, kurių nebuvimas yra viena iš pagrindinių kurtumo priežasčių. Paprastai šios ląstelės jungiasi su klausos nervais, kuriais garso signalai perduodami į smegenis.
      Daug žmonių gimsta be plaukelinių ląstelių, daug jų netenka dėl infekcinių susirgimų, senėjimo, toksinių medžiagų.
     Tyrimui buvo naudojamos jūros kiaulytės. Genas, kurio pavadinimas Math 1 buvo įvedamas į skystį vidinės ausies srityje. Tai sukėlė plaukelinių ląstelių ir neuronų augimą, kuriais garsinis signalas perduodamas į smegenis. Tyrėjų nuomone šiame etape neaišku ar naujos ląstelės gali priimti garsą ir perduoti signalą klausos nervams. Jeigu jos pasirodys pilnai funkcionalios, tai nauja technologija padės daugeliui žmonių sugrąžinti klausą, nenaudojant sudėtingos chirurginės intervencijos.

Šaltinis www.deaf.com.ua

Ch. H. Rebolar'as ( Jose Hernandez Rebollar ) sukūrė sensorinę pirštinę, kuri gali išversti nesudėtingus sakinius iš gestų kalbos į žodinę ir rašytinę kalbą. Jis nėra novatorius šioje srityje, bet jo manymu šis prototipas yra labiausiai pavykęs.
Ch. H. Rebolar'o sukurta pirštinė “AcceleGlove” mikrokontrolerių ir sensorių pagalba fiksuoja rankų ir pirštų judesius. Kompiuteris apdoroja,gautus iš pirštinės, duomenis ir išverčia juos į šnekamąją kalbą, kurią galima girdėti kompiuterio garsiakalbiuose, bei užrašo tekstu monitoriaus ekrane. Mokslininko sukurta sistema pažįsta visą amerikiečių daktilinę abėcėlę, apie 200 žodžių ir paprastų frazių. Tai šiandien yra didelis pasiekimas.... Daugiau »

BALANDIS

In American Sign Language:
"God Bless America ."
http://www.ajuel.com

     Pasaulinės statistikos duomenys rodo, kad kas 10 -tas vaikas, turintis klausos negalę gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti 9 gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Todėl suprantamas girdinčių tėvų noras išmokyti vaiką kalbėti ir integruoti jį į girdinčiųjų bendruomenę. Kokį ugdymo kelią pasirinkti, jeigu neprigirdėjimas yra žymus arba vaikas yra kurčias? Tėvams reikia spręsti kuo greičiau, nes sutrikus klausai, sutrinka sakytinio kalbėjimo raida, todėl savarankiškai kalbėti neišmokstama.
     Kai girdinčiųjų šeimoje auga kurčias vaikas, atsiranda bendravimo sunkumų, o iš to seka mažesnė gyvenimo patirtis. Vadinasi reikia ieškoti būdų šiems sunkumams spręsti. Vienas iš sprendimo būdų bendravimo sunkumams įveikti – gestų kalba. Tačiau girdintys tėvai nemoka gestų kalbos, jos nesupranta ir bijo. Ne visi tėvai realiai gali suprasti savo vaiko galimybes, numatyti jo vystymosi tempą, suprasti tą didžiulę įtampą, kurią kurčias žmogus išgyvena būdamas tarp girdinčiųjų. Gestų kalba yra kalba, kuria kurtieji gali gauti informaciją ir bendrauti, t.y. tokia pat, kaip ir sakytinė kalba girdintiesiems. Manoma, kad kurtieji gali pasiekti labai gerų rezultatų, jei pagrindinės, gestų kalbos bus mokomi nuo gimimo. Todėl iškilo būtinybė girdinčius tėvus, kurie augina kurčius ir neprigirdinčius vaikus, mokyti lietuvių gestų kalbos.
     Jau keletą metų mūsų mokykloje – darželyje tėvams, norintiems išmokti lietuvių gestų kalbos, sudaromos visos sąlygos.

     Tėvai mokomi pagal programą, kuri parengta remiantis Skodaleno kurčiųjų centro, norvegų gestų kalbos mokytojų patirtimi, skirta girdintiems tėvams, auginantiems klausos negalę turinčius vaikus.
     Programos tikslai:
     • padėti tėvams išmokti gestų kalbą;
     • supažindinti su kurčiųjų ugdymo kultūra bei istorija, surdopedagogikos istorija;
     • suteikti tėvams socialinių, psichologijos, teisės žinių.

Šiaulių kurčiųjų pradinės mokyklos – darželio
surdopedagogė Rūta Markauskienė

Mokykloje-darželyje

     Š. m. kovo 3 – 9 d. Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje surengta specialiųjų mokymo priemonių ir kompensacinės technikos paroda „Mokymo priemonės visiems“. Ją organizavo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švedijos švietimo ministerijos Specialiojo ugdymo plėtros institutu. Joje savo parengtus darbus eksponavo ir Lietuvos kurčiųjų ugdymo įstaigos, Surdologijos centras. Savo parengtas mokymo priemones eksponavo ir mūsų mokyklos – darželio surdopedagogės J. Uljanovienė, R. Markauskienė ir A. Bitienė.
     J. Uljanovienė „Skaitymo tekstai“;
     J. Uljanovienė, R. Markauskienė „Dalykinės praktinės veiklos užduotys“;
     J. Uljanovienė, R. Markauskienė, A. Bitienė „Užduotys būdvardžio linksniams įtvirtinti“.
     Parodos metu vyko seminarai. Mokyklos direktorė A. Čepukienė sudarė sąlygas 10 įstaigos pedagogų organizuotai nuvykti į Vilnių apžiūrėti parodą „Mokymo priemonės visiems“ ir išklausyti lektorės Gunillos Leander – Persson paskaitos „Kompiuterinės žaidimų ir didaktinės programos, skirtos ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų – Datatek “, bei lektorės Helenos Foss Ahld é n paskaitos „Neprigirdinčių ir kurčių vaikų ugdymo metodai ir mokymo priemonės“.

     Vykdant projektą „Gimtosios kalbos užtikrinimas kurtiems vaikams“, finansuojamą iš Europos sąjungos PHARE ACCESS 2000 programos lėšų, kovo 19 dieną Surdologijos centras ir Šiaulių kurčiųjų pradinė mokykla – darželis pakvietė tėvelius, kurių vaikai turi problemų dėl klausos sutrikimų, į informacinį seminarą.
      Apie dažniausiai iškylančias problemas tėvams bendraujant su savo kurčiu vaiku, apie gestų kalbos savitumą ir reikalingumą, kur ir kaip ieškoti pagalbos kalbėjo svečiai iš Vilniaus: Vilniaus kurčiųjų internatinės mokyklos surdopedagogė Daiva Burkauskienė, psichologė Edita Norvaišienė, Surdologijos centro direktorė Nijolė Krasniauskienė, lietuvių gestų kalbos lingvistas Danielius Mantrimas. Savo patirtimi dalijosi kurčias Vilniaus Pedagoginio Universiteto 3 kurso studentas Vytautas Pivoras.
     Lektorių paskleista informacija apie gestų kalbos svarbą kurčiųjų gyvenime sudomino ir paskatino tėvelius lankyti įstaigoje organizuojamus „Gestų kalbos tėvams“ užsiėmimus.

     Kovo 15 -31 d. d. pėsčiųjų bulvaro vitrinose buvo eksponuojama mokyklos – darželio ugdytinių projektinių darbų paroda.
      Projekto „Pilys“ vadovė Jolita Uljanovienė sėkmingai įgyvendino užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Apie tai byloja surinktos informacijos, kūrybinių darbų ir renginių gausa. Miesto gyventojus stebino mokinių išradingumas, kuriant pilis iš įvairiausių medžiagų: metalinio tinklo, molio, degtukų, antrinių žaliavų, kartono spalvoto popieriaus. Šauniai atrodė 3 – 4 kl. mokinių kolektyvinis darbas „Pilys“. Praeivių dėmesį traukė vitrina su nuotraukomis, kuriose įamžintos išvykų į Gedimino ir Trakų pilis, bei originalių pilių statymo akimirkos.
     Projekto „Visapusiškas vaikų ugdymas per vaidybą“ vadovė ... Daugiau »

     Jau vienuoliktą kartą vyksta specialiųjų įstaigų bičiulystės dienos.
      Pirmasis renginys vaidinimų diena „Noriu būti artistu“ vyko 2004 kovo 24 d. Jovaro mokykloje. Čia vaikus pasitiko ir vaidinimų dieną vedė logopedinių vaikų namų pedagogės pasipuošusios įvairių pasakų veikėjų kostiumais.
     Mūsų ugdytiniai daugiausiai plojo J. Laužiko special. mokyklos moksleiviams vaidinusiems pasaką „Vilkas ir ožiukai“ bei „Ringuvos“ spec. ugdymo centro ugdytiniams parodžiusiems inscenizaciją „Zuikis Puikis“.
     Renginiai prasidėję pavasarį tęsis iki pat mokslo metų pabaigos.

Kovo 19 d. mokykloje – darželyje buvo minima žemės diena. Auklėtojos savo mažiesiems ugdytiniams papasakojo įvairias istorijas apie žemę, gamtą ir jos išsaugojimą, parodė gražių nuotraukų ir paveikslėlių apie mūsų kraštą. Mažieji deklamavo eilėraščius apie gamtą ir tėviškę, minė mįsles, žaidė įvairiausius žaidimus, dainavo daineles.
Vaikai pasižadėjo neteršti ir nešiukšlinti aplinkos, būti tikrais gamtos bičiuliais.

Įvairenybės

     Japonija pradeda plačiai vartoti vadinamuosius elektroninius vertėjus, kurie leidžia be problemų „bendrauti“ kurtiesiems ir silpnai girdintiems. Pirmuosius tokius aparatus ketinama įrengti parduotuvėse, bankuose ir turizmo agentūrose Fukuokos mieste Kiusiaus saloje.
     Elektroninis vertėjas primena vaizdą įrašantį telefoną. Jame įrengtas kompiuteris su vaizdo kamera ir mikrofonu. Įrenginys sinchroniškai verčia gestus į žodžius ir atvirkščiai. Elektroninį vertėją sukūrusi kompanija Tisco Japan tokiu būdu ketina padėti klausos problemų turintiems žmonėms „neatitrūkti nuo šiuolaikinio gyvenimo“.
    „Anksčiau taip bendrauti galima buvo tik rašant žinutes ant popieriaus, o ši naujovė dialogą padaro detalesnį“, - pabrėžė Tisco Japan prezidentas.
    Ateityje kompanija elektroninius vertėjus ketina įrengti vyriausybės pastatuose ir policijos nuovadose.

Šaltinis www.omni.lt

     Kanados mokslininkai galvoja, kad ištyrus musės garso atkūrimo mechanizmą, galima padėti kurtiems žmonėms. Jų dėmesio objektu tapo parazitinė musė Ormia ochracea , kuri gali atskirti garso šaltinio krypties kitimą ir iškirti jį iš triukšmingos aplinkos neblogiau negu žmogus. Tyrinėtojų nuomone, būtent tokios savybės dar nėra tobulos dabartiniuose klausos aparatuose.
      Tyrinėjamoji musė puola svirplius ir jų viduje deda kiaušinėlius iš kurių, ardant vabzdį iš vidaus, išsivysto lervos. Toks dauginimosi būdas privertė Ormia ochracea prisitaikyti svirplių paieškai pagal jų sukeliamą garsą. Tyrimo metu mokslininkai sukeldavo svirplių skleidžiamą garsą ir stebėdavo musės judėjimą kintant garso šaltinio vietai.
     Pasirodė, kad musė sugeba atskirti garso šaltinio padėties ... Daugiau »

Didžiausias Izraelio ryšio operatorius CELLCOM kartu su kompanija SPECHVIEW sukūrė pasaulyje analogo neturintį įrenginį, kuris padės kurtiesiems ir silpnai girdintiems žmonėms naudotis mobiliuoju telefonu. Programa pavadinta „Lipcell“ įdiegiama kompiuteryje prie kurio prijungtas telefonas. Pokalbio metu programa verčia balsą į trimatį žmogaus veido vaizdą: mimika atkartoja kalbą ir vartotojas gali skaityti perduodamą informaciją iš lūpų.
Autoriai praneša, kad programa „Lipcell“ turi papildomų atvaizdavimo priemonių padedančių atskirti panašius garsus ir užtikrinti kalbos atpažinimą iki 85%. Aišku šis įrenginys nepadarys kurčiojo pilnai girdinčiu žmogumi, bet tikrai palengvins gyvenimą ir padės keistis informacija.

Šaltinis www.utro.ru

GEGUŽĖ

Šiaulių kurčiųjų pradinėje mokykloje-darželyje vaikų meninis ugdymas organizuojamas įvertinant vaikų ypatingumą, derinant ugdymą su vaikų specialiomis reikmėmis, didinant jų savarankiškumą ir pasirinkimo galimybę. Siekiama ne rezultato, o kokybiškos vaiko gebėjimų sklaidos. Daug dėmesio skiriama vaikų meniniam ugdymui, meninę veiklą kaip vyksmą vertinant labiau negu jos rezultatą. Visi gali piešti, vaidinti, groti ir šokti. Neabejojama, kad kiekvienas vaikas yra kūrybingas ir gali jam priimtinais būdais išreikšti savo idėjas bei pajusti, kiek jo darbas yra svarbus, unikalus.
Per meninį ugdymą kurtieji vaikai integruojami į girdinčiųjų visuomenę ir į kurčiųjų bendruomenę. Dailė ir darbeliai ... Daugiau »

Mokykloje-darželyje

     Velykės dovanotus, gražiausiais raštais išmargintus kiaušinukus, vaikai atsinešė į mokyklos – darželio šventę. O tų margučių gražumas, raštų įmantrumas.
     Šventėje skambėjo dainelės apie pavasarėlį, apie Velykas. Vaikai deklamavo eilėraščius ir žaidė lietuvių liaudies žaidimus. Bet visiems labiausiai rūpėjo kiaušinių ridenimas. Vaikų linksmam juokui ir klegesiui nebuvo galo.
      Pasibaigus šventei, vaikai skubėjo į kiemą piešti kreidelėmis ant asfalto.

     Balandžio 13 – 30 d. d. Kultūros centre vyko spec. įstaigų ugdytinių piešinių paroda „Pavasaris“, skirta Bičiulystės dienoms – 2004. Joje savo piešinėlius eksponavo ir mūsų įstaigos ugdytiniai.
      Pedagogai pasiūlė parodai įvairių piešimo technikų ir aplikacijos būdu išreikštas vaikų idėjas.
     Vaikų darbuose atsispindėjo saulėtas pavasaris, pirmieji gėlių žiedai bei puiki ugdytinių nuotaika.

     Balandžio 18 d. mūsų mokyklos – darželio girdinčiųjų grupės „Saulutė“ ugdytinis Jokūbas Milaknis (vadovė Nijolė Apanasikienė) dalyvavo festivalio – konkurso „Dainų dainelė“ IV etape, kuris vyko Vilniuje.
      Renginį transliavo Lietuvos televizija.
     Visi kam patiko Jokūbo atlikta dainelė, jo artistiškumas, kas norėjo, kad mažasis dainininkas patektų į finalinį festivalio – konkurso koncertą, kuris vyks Lietuvos operos ir baleto teatre, galėjo balsuoti už jį skambindami.
     Sveikiname Jokūbą ir džiaugiamės jo pasiekimu.

      Balandžio 27 – 28 d. d. įvyko mokyklos – darželio šaškių turnyras. Ugdytiniai buvo suskirstyti į du pogrupius – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus.
       Turnyras vyko etapais – pirmiausiai buvo išaiškinti grupių ir klasių nugalėtojai, po to – geriausi mokyklos –darželio žaidėjai.
      Vaikai labai noriai dalyvavo turnyre. Nemokančius žaisti šaškėmis vaikus auklėtojos ir tėveliai mokė šio žaidimo. Įgytus gebėjimus vaikučiai demonstravo žaisdami ir laimėdami.
      Turnyrą lydėjo emocijų gausa: džiugu buvo laimėti ir liūdna – pralaimėti.

Įvairenybės

      Speciali organizacijos Deaf Misions darbo grupė Kaunsil – Blafs (JAV) mieste pranešė, kad baigė pilną Biblijos Naujojo Testamento vertimą į kurčiųjų gestų kalbą.
       Kaip praneša agentūra Associated Press, vertimas truko 23 metus, dirbo 60 žmonių grupė. Daug metų trukusį darbą vertėjai pristatė vaizdo įrašo forma. Pasibaigus redagavimo darbams įrašai DVD diskuose ir vaizdo juostose JAV bus platinami dar šią vasarą.
      Projekto organizatoriai pareiškė, kad jų darbas būtinas, nes daugeliui kurčiųjų amerikiečių gestų kalba yra gimtoji (pirma) kalba, o anglų – tik antra, išmokta jau vėliau.
      Organizacija Deaf Misions pranešė, kad į gestų kalbą verčia ir Senąjį Testamentą, kurio 13 knygų jau išversta.

Šaltiniai http://www.rosbalt.ru

Vienas iš muzikavimo spalvomis pradininkas, prancūzų vienuolis – jėzuitas Lui Bertranas Kastelis (Louis-Bertrand Castel) (1688-1757) norėjo padėti kurtiesiems, stengdamasis garsų muziką pakeisti ją atitinkančia spalvų muzika. Jis sukūrė pirmą šviesos muzikos mechanizmą visiškai supaprastinęs muzikos „matymą“. Šviesos klavesinas sugalvotas L. B. Kastelio, turėjo padėti kurtiesiems pajusti muziką. Kiekvieną klavesino klavišą atitiko spalva, kurią buvo galima pamatyti judančioje spalvotoje juostoje, paspaudus tą klavišą. Spalvos atitiko pagrindinius muzikinės gamos tonus, o priklausomai nuo registro keitėsi tik spalvos sodrumas. L. B. Kastelis pateikė tokius spalvų ir tonų santykius: do — mėlyna, do-diez — melsvai žalia, re — žalia, re-diez — alyvinė, mi — geltona , fa — abrikosinė, fa-diez — oranžinė, sol — raudona, sol-diez — avietinė, la — violetinė, la-diez — violetinė-purpurinė, si — indigo.
Tačiau L. B. Kastelio išradimas nesukėlė visuotinio pritarimo. Daugelis laikė ... Daugiau »

      Žinomas ispanų tapytojas, grafikas Fransiskas Goja ( Francisco de Goya ) (1746–1828), nutapęs Karaliaus Karolio IV šeimą, „Karo nelaimės“, „Sukilėlių sušaudymas 1808 gegužės 3 – os naktį“ ir daugelį kitų paveikslų, apkurto 46 metų po sunkios ligos.
      Tai paveikė ir jo kūrybą. Be užsakomųjų darbų F. Goja pradėjo tapyti paveikslus išimtinai sau, tarsi matuodamas savo vaizduotės gilumą, jo stiliuje jaučiamas savitas laisvumas. Šio laiko kūriniai išsiskiria nauju, giliu ir kritiniu požiūriu į supančią aplinką.
     Tačiau jei kurtumas dailininkui suteikė teigiamą kūrybinį impulsą, to negalima pasakyti apie jo profesinį gyvenimą. Praradęs klausą jis buvo atleistas iš San – Fernando Akademijos Tapybos mokyklos direktoriaus pareigų. Po dešimtmečio jis bandė užimti Akademijos Generalinio direktoriaus vietą, tačiau balsuojant 28 iš 29 narių balsavo „prieš“, neabejojama, kad dėl dailininko kurtumo.

      Garsus rusų mokslininkas, dirbęs aeronautikos, aerodinamikos ir astronautikos srityse, kosmoso tyrinėtojas, pirmas sukūręs raketos, galinčios skristi į kosmosą, modelį Konstantinas Ciolkovskis (1857 – 1935) beveik visiškai apkurto 14 –kos metų, persirgęs skarlatina.
      Dėl klausos praradimo jis turėjo mesti mokyklą. Nuo 16 -kos iki 19 –kos metų būsimasis mokslininkas Maskvoje savarankiškai mokėsi chemijos, matematikos, astronomijos ir mechanikos. Egzaminus išlaikė eksternu. Nuo 1892 metų iki pat mirties gyveno ir dirbo mokytoju Kalugoje. Savarankiškai tyrinėjo aeronautiką ir astronautiką, atliko įvairius eksperimentus. 1903 m. K. Ciolkovskis paskelbė ciklą mokslinių straipsnių, kuriuose suformavo kosmonautikos pagrindus.
     Vaikystėje apkurtęs žmogus, kuklus mokytojas, gyvendamas toli nuo mokslo

visuomenės, aprašė skridimo į kosmosą veiksnius taip, kad J. Gagarinas po skrydžio pasakė, kad veiksniai su kuriais jis susidūrė kosmose beveik nesiskyrė nuo veiksnių, kuriuos aprašė K. Ciolkovskis.

BIRŽELIS

Mokykloje-darželyje

     Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre vyko vaikų ir jaunimo gamtosaugos akcija „Aš noriu gyventi“, skirta pavasario augmenijos ir gyvūnijos apsaugai, žolės deginimo prevencijai.
      Šioje akcijoje dalyvavo ir mūsų mokyklos – darželio ugdytiniai. Šia tema vaikai piešė piešinėlius, kūrė eilėraštukus. Patys geriausi, vaikų nuomone, darbai buvo išsiųsti į Vilnių.
     Mūsų mokyklos – darželio girdinčiųjų grupės „Saulutė“ ugdytinis Jokūbas Milaknis su savo eilėraščiu „Vabaliuko prašymas“ laimėjo konkurse. Gegužės 10 d. Vilniuje Jokūbui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos pagyrimo raštas ir dovanos.
     Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro pedagogai aprodė centre gyvenančius gyvūnus ir augančius augalus.

Gegužės 11 d. mūsų mokykloje – darželyje svečiavosi Šiaulių konservatorijos studentai. Jie atliko įvairių kompozitorių kūrinėlius pučiamaisiais, mušamaisiais ir kitais instrumentais. Mūsų ugdytiniai galėjo pamatyti tokius instrumentus kaip valtorną, tūbą, trimitą, fleitą, tromboną, obojų, klarnetą, ksilofoną, išgirsti ir pajusti jų skambėjimą. Ypač įspūdingai skambėjo mušamųjų instrumentų atliekamas kūrinys. Vaikams patiko ir konservatorijos studentų solinis dainavimas.
Po koncerto mūsų ugdytiniai bendravo su svečiais, studentai atsakė į mažųjų užduotus klausimus.

     Gegužės 12 d. Šiaulių kultūros centro diskotekų salėje vyko kasmetinė specialiųjų miesto įstaigų ugdytinių šventė „Mes žemės vaikai“.
      Šventėje kartu šoko ir dainavo vienuolikos miesto specialiojo ugdymo įstaigų auklėtiniai ir jų mokytojai. Renginyje dainavo mūsų mokyklos – darželio ugdytinis Jokūbas Milaknis, o Karolis Pilipavičius kartu su muzikos mokytoja Nijole Apanasikiene dainavo gestais.
     Šventę jau vienuoliktą kartą organizuoja Šiaulių specialiojo ugdymo centras, Moksleivių namai ir specialiojo ugdymo centras „Ringuva“.

Gegužės 15 d. Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centras apdovanojo medaliu ir diplomu 4 klasės mokinį Vytautą Joniką (pirmas iš kairės) Lietuvos jaunučių – moksleivių graikų – romėnų imtynių pirmenybėse 38 kg svorio kategorijoje laimėjusį II vietą.
Sveikiname Vytautą ir džiaugiamės jo pasiekimu.

     Gegužės 21 d. mokyklos – darželio „Bangelė“ kolektyvas prie Rėkyvos ežero surengė šventę „Mes už saugią ir švarią aplinką“.
      Į šią šventę pakviestos ir kitos ikimokyklinės įstaigos. Joje dalyvavo ir mūsų mokyklos –darželio „Saulės vaikučių“ grupės ugdytiniai. Mažieji ruošėsi šventei: gamino įvairias gėles iš antrinių žaliavų, mokėsi dainelių, rūpinosi pristatymu ir apranga.
     Nors gamta ir pagailėjo gero oro, tačiau šventėje buvo smagu. Visus džiugino ansamblis „Naktibaldukai“. Kiekviena įstaiga puošė savo pievelę gėlėmis, linksmos dainos ir šokiai sušildė visus susirinkusius.
     Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti užduočių knygelėmis, sviedinukais, gaiviaisiais gėrimais. Mūsų mokyklos – darželio „Saulės vaikučiai“ gavo padėką už spalvingiausias gėles.

Gegužės 26 d. parengiamosios ir ketvirtos klasių mokiniai lankėsi Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Mokiniai susipažino su šio muziejaus įkūrimo istorija. Po to vaikams teko nueiti ilgą kelią, kol apžiūrėjo visą ekspoziciją po atviru dangumi. Pirmiausia mokiniai panoro aplankyti Dzūkijos regiono gyvenamuosius ir ūkinius pastatus. Toliau kelias vedė į atskirą sektorių, skirtą Lietuvos gyventojų tremties ir kančių atminimui, kuriame atkurta jurta, trėmimo vagonas, paminklai. Muziejaus darbuotoja pasidalino savo patirtais išgyvenimais tremtyje. Iš šio sektoriaus mokiniai pasuko Aukštaitijos regiono link. Čia jie ne tik susipažino su ekspozicija, bet ir galėjo pažaisti su to meto žaislais, pašaudyti iš lanko, papūsti ragą, pasisupti įvairiose sūpynėse. Iš Aukštaitijos kaimo mokiniai

patraukė į Suvalkijos, po to į Žemaitijos regionų sodybas. Aplankytų regionų pastatai atskleidė mokiniams įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių pastatų būdingiausias stilistines savybes, išplanavimus, konstrukcijas, dekoro elementus, supažindino su tam laikmečiui būdinga įranga – baldais, virtuvės rakandais, darbo įrankiais, audiniais.
Ekskursijos pabaigoje mokiniai apsilankė miestelyje ir susipažino su demonstruojamais įvairių darbų procesais: puodų žiedimu, gintaro, medžio, metalo apdirbimu, pynimu, audimu ir kt.
Ekspozicija praplėtė mažųjų mokinukų akiratį, o ketvirtokai pagilino ir įtvirtino socialinės adaptacijos kurso žinias.

     Kaip ir kiekvienais metais paskutinę gegužės savaitę vyksta ikimokyklinių įstaigų renginys „Vaikystės spindulėlis“. Šiemet šios šventės devizas – „Mes Europos sąjungos vaikai“. Šiame renginyje dalyvavo ir mūsų mokyklos – darželio ugdytiniai.
     Gegužės 23 d.miesto katedroje buvo laikomos mišios už mažuosius miesto piliečius.
     Gegužės 25 d. miesto renginyje „Iš dainų ir šokių laumės juostą aš pinu“ dainavo ir mūsų „Saulės vaikučių“ grupės ansamblis.
     Gegužės 26 d. – sporto diena, kurios devizas „Šypsenėlė tau padės“. Mūsų įstaigos ugdytiniai varžėsi ir galynėjosi su savo bendraamžiais iš lopšelio – darželio „Žibutė“. Vaikai išmėgino rankos taiklumą, mėtant kaštonus į dėžę,

varžėsi estafetėje su kibirėliais, traukė virvę, atliko kitas sportines užduotis.
Gegužės 27 d. – dailės diena. Mokykla – darželis buvo apjuosta piešinių juosta, kur savo sugebėjimus demonstravo visi įstaigos ikimokyklinukai.

Įvairenybės

„Kai tylos per daug“ – taip vadinasi išleistas kurčiųjų kūrybos almanachas. Sudarytojas ir redaktorius Jonas Mačiukevičius, dizainas Alinos Galadauskienės. Almanache surinkti geriausi kurčiųjų poetų eilėraščiai, parašyti per paskutiniuosius dešimtmečius. Knygoje taip pat rasite trumpas poetų biografijas bei nuotraukas.
Kai tylos per daug : kurčiųjų kūrybos almanachas / sudarytojas Jonas Mačiukevičius. – Vilnius : Andrena, 2004.

     Kačių šeimos atstovai Europoje gyvena vis geriau. Televizijose atsiranda atskiros laidos katėms, o Vokietijoje silpnai girdintiems gyvūnams gaminami klausos aparatai.
     Katės, kaip ir žmonės, senatvėje praranda klausos ir regėjimo aštrumą ir dažnai apie 10 gyvenimo metus visiškai nebegirdi. Klausos praradimas gali kainuoti gyvybę: gyvūnas gali negirdėti atvažiuojančio automobilio ir patekti po ratais.
     Išradėjas Hansas Raineris Kurcas iš Vokietijos veterinarijos universiteto, padaręs specialų klausos aparatą šunims, nusprendė panašų aparatą pagaminti ir katėms. Tokį gana brangų klausos aparatą (komplektas kainuoja apie 500 eurų ) gali įsigyti ne kiekvieno gyvūno šeimininkas.
     Užmigdžius katę, mažytis aparatas implantuojamas į ausį. Keletą dienų po operacijos ji jaučia nedidelį diskomfortą, bet greitai pripranta prie implanto. Šis įrenginys tinka katėms, kurios jaunystėje puikiai girdėjo, bet senatvėje klausą prarado. Gaila, kad H. Kurco išradimas netinka katėms, kurios gimė kurčios.

Šaltiniai http://www.utro.ru

Genialųjį vokiečių kompozitorių, pianistą ir dirigentą Liudvigą van Bethoveną (Ludwig van Beethoven ) (krikštytas 1770.12.17 Bonoje; mirė 1827.03.26 Vienoje), parašiusį operą „ Fidelijas “, 9 simfonijas, 16 kvartetų styginiams instrumentams, daug sonatų, mišių, uvertiūrą tragedijai „ Egmontas “, progresuojantis kurtumas pradėjo kankinti 27 –erių metų. Jis ir pats nežinojo, i š kur atsirado ši liga. Peršalimas? Jis mė g o apsipilti iki pusės ledini u vandeniu, kai apleisdavo muzikinės mintys. Galvos sutrenkimas? Kartą pargriuvo aukštielninkas.
Ši negalia apsunkino kompozitoriaus bendravimą su žmonėmis, privertė apriboti, o po to visiškai atsisakyti koncertų pianinu. Nežiūrint to, jis vis dėlto išlaikė t virtą t i kėj i mą gyvenimu ir sukūrė ne vieną genialų kūrinį. Pask u tiniais savo gyvenimo metais kompozitorius visiškai apkurto.

Garsusis amerikiečių išradėjas Tomas Alva Edisonas (Thomas Alva Edison) ( 1847 - 1931) išradęs kaitinamąją lemputę, fonografą, kino projektorių, pagaminęs pirmąjį šilumvežį, šarminio akumuliatoriaus baterijas, tobulinęs telefoną, telegrafą, gavęs 1093 išradimų patentus JAV ir apie 3000 kitose šalyse, buvo visiškai kurčias viena ausimi. Savo kurtumo kilmę aiškino dviem incidentais paauglystėje: 1) kai jis, stoties laikraščių pardavėjas, atsilikęs nuo traukinio konduktoriaus buvo įtrauktas už ausų; 2) kai darydamas bandymus tuščiame bagažo vagone sukėlė gaisrą ir buvo bagažo skyriaus viršininko sumuštas.
Visą gyvenimą su klausa turėdamas problemų jis dirbo po keliolika valandų per parą. Tokio išradimų patentų skaičiaus nėra išduota nė vienam žmogui pasaulyje.

LIEPA

Mokykloje-darželyje

Jau tapo tradicija baigiantis mokslo metams suaugusius kurčiuosius, tėvus, auginančius integruotai ugdomus sutrikusios klausos vaikus ir miesto visuomenę pakviesti į šventę “Tylos skambėjimas“ ir kuo platesnei auditorijai parodyti, ko galima pasiekti nuoširdžiai dirbant. Ankstesnėse šventėse, kurios vyko mokyklos-darželio bei kurčiųjų reabilitacijos centro salėse sunkiai sutilpdavo visi norintys.
Šiais metais Šiaulių kurčiųjų pradinės mokyklos-darželio pedagogai ir LR surdopedagogų draugijos Šiaulių skyrius šventę surengė Šiaulių filharmonijos salėje. Šventė buvo skirta visiems, besidomintiems sutrikusios klausos vaikų keliu, vedančiu iš tylos į stebuklingą garsų ir

žodžių pasaulį. Scenoje kartu šoko, daineles dainavo žodžius palydėdami gestais girdintys ir kurtieji darželinukai, juos keitė mokiniai. Jie grojo dūdelėmis, skudučiais, deklamavo. Stebint moksleivių atliekamus ritminius šokius sunku buvo patikėti, kad šokėjai negirdi muzikos. Karolio atliekama gestais daina buvo palydėta gausiais aplodismentais, o daina, gestais atliekama kartu su mokytoja, ne vienam žiūrovui išspaudė ašarą. Šventėje dalyvavo Logopedinės internatinės mokyklos šokėjai,bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys sutrikusios klausos vaikai, savo šokį dovanojo ŠU šokėjos.
Mieste tą vakarą vyko nemažai įvairių renginių, tačiau filharmonijos salė buvo artipilnė.
Koncerto dalyviams nuoširdžiai plojo nemažas būrys šventėje dalyvavusių miesto tarybos narių, Švietimo skyriaus vadovai ir miesto meras.

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. mokinių vasaros atostogos.

Įvairenybės

Slovėnijoje vykusiame aštuntajame Europos vyrų ir ketvirtajame Europos moterų kurčiųjų krepšinio čempionate Lietuvos moterų rinktinė užėmė 2 vietą finale pralaimėjusi Švedijos krepšininkėms, o Lietuvos vyrų rinktinė užėmė 3 vietą į priekį praleidusi tik Slovėniją ir Graikiją. Lietuvos moterų rinktinės narės Deimantė Naruševičiūtė ir Jurgita Navickaitė pateko į simbolinį geriausių Europos krepšininkių penketuką. Galutinė komandų rikiuotė:

Moterys               Vyrai
1. Švedija             1. Slovėnija
2. Lietuva            2. Graikija
3. Ukraina            3. Lietuva
4. Graikija           4. Ukraina
5. Baltarusija        5. Rusija
6. Vokietija           6. Izraelis
7. Estija                7. Vokietija
8. Kipras
9. Estija

Š.m. rugpjūčio 13 – 29 d.d. Graikijoje įvyks XXVIII olimpinės žaidynės. Po jų rugsėjo 17 – 28 d.d. – paraolimpinės žaidynės (Paralympic Games). Tai olimpinių žaidynių analogas, kuriose dalyvauja keli tūkstančiai neįgaliųjų sportininkų iš daugiau nei 100 –to pasaulio šalių.
Tačiau nedaugelis žino, kad organizuotas neįgaliųjų sportinis judėjimas prasidėjo 1888 m. Berlyne, kai susiformavo pirmasis kurčiųjų sporto klubas. Pirmosios olimpinės kurčiųjų žaidynės įvyko Paryžiuje 1924 m. rugpjūčio 10 – 17 d.d. jose dalyvavo sportininkai iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Lenkijos, Prancūzijos, Čekoslovakijos kurie atstovavo šių šalių nacionalinėms federacijoms. Taip pat žaidynėse dalyvavo Italijos, Rumunijos ir Vengrijos atstovai, nors šiose šalyse tokių federacijų dar nebuvo. Žaidynių programoje buvo lengvosios atletikos, dviračių, futbolo, šaudymo ir plaukimo varžybos.

      Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas CISS (Committee International of Silent Sport) įsteigtas 1924 m. rugpjūčio 16 d. Į jį įėjo įvairių šalių federacijos, subūrusios sportininkus su klausos negale. Pirmame sporto komiteto kongrese 1926 m. spalio 31 d. Briuselyje priimtas šios organizacijos Statutas. Iki antrojo pasaulinio karo į tarptautinį kurčiųjų sporto komitetą įstojo Vokietija, Šveicarija, Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, Austrija, JAV, Japonija, Bulgarija. 1949 m. prie jo prisijungė Ispanija ir Jugoslavija.
       Nuo 1924 m. CISS, kas ketverius metus organizavo ir pravedė Pasaulines kurčiųjų vasaros žaidynes. Po antrojo pasaulinio karo pradedamos organizuoti ir Pasaulinės kurčiųjų žiemos žaidynės.
      Kurčiųjų sporto varžybų programa, taisyklės ir organizavimas beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių. Skirtumas tik tas, kad varžybų teisėjo veiksmai būtinai turi būti gerai matomi. Dėl to, pavyzdžiui starto metu, vietoj įprasto garsinio signalo

naudojami šviesos signalai. Varžybų organizavimą dar labiau palengvina tarptautinės gestų kalbos naudojimas, kai sportininkai, teisėjai, organizatoriai be vertėjo gali laisvai bendrauti vienas su kitu.
Po antrojo pasaulinio karo labai padaugėjo judėjimo ir regos sutrikimų turinčių žmonių, kurie irgi pradėjo burtis į savo sporto federacijas ir organizuoti sporto varžybas.

Pirmosios Pasaulinės neįgaliųjų žaidynės, faktiškai pirmosios paraolimpinės žaidynės, įvyko 1960 m. Romoje (Italija), iš karto pasibaigus XVII Olimpinėms žaidynėms. Žodyje „Paraolimpiada“ naudojamas lotyniškas priešdėlis „para“ reiškiantis prisijungimą. Taip parodoma, kad neįgaliųjų žaidynės prijungiamos prie Olimpinių žaidynių, organizuojamos ir pravedamos kartu.
Kurtieji sportininkai dėl savo specifinio neįgalumo Paraolimpiadoje nedalyvauja. Jie tęsia savo sporto tradicijas kas keturi metai organizuodami Pasaulines kurčiųjų sporto žaidynes (dabar pavadintos kurčiųjų olimpinės žaidynės – Deaflympics

Games). Artimiausios XX žaidynės įvyks 2005 m. Melburne (Australija).

      Terensas Parkinas ( Terence Parkin) (g. 1980) kurčias Pietų Afrikos Respublikos plaukikas 2000 metais Sidnėjo Olimpinėse žaidynėse, 200 metrų distancijoje brasu, užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabro medalį.
       T. Parkinas plaukimo treniruotes pradėjo lankyti 12 –kos metų pas trenerį Grehemą Hilą (Graham Hill). Greitai plaukiančiam kurčiajam plaukikui kildavo sunkumų starto metu, kadangi jis negirdėjo starto sirenos. Todėl treneris G. Hilas visada stovėdavo jo matymo lauke ir signalą duodavo ranka arba foto blykste. Tačiau, kaip sako pats sportininkas, plaukiant visiškoje tyloje jo neblaško baseine susirinkę žiūrovai bei kiti pašaliniai garsai.
       „Aš manau, kad kurtieji gali daug pasiekti“ taip po sidabrinio plaukimo laimingas kalbėjo T. Parkinas.

     Šiuolaikinis rusų dailininkas, Rusijos dailininkų sąjungos narys Vasilijus Fomiukas (g.1960) gimė Mokroe kaime, Ukrainoje, kurčias.
     Mokėsi Peterburgo specialioje meno mokykloje.
     Dailininko tapyti paveikslai iš pirmo žvilgsnio paprasti, tačiau turi gilią psichologinę prasmę. V. Fomiukas dalyvauja įvairiose parodose Rusijoje ir už jos ribų. Talentingo dailininko darbus noriai perka privatūs kolekcininkai ne tik Rusijoje. Dailininko paveikslą „Laukimas“ nusipirko ir Rusijos prezidentas V. Putinas.

RUGSĖJIS

     Kartu su prasidėjusiais mokslo metais darbą atnaujina ir mūsų interneto svetainė. Informacija kaip ir praėjusiais mokslo metais bus atnaujinama kiekvieną mėnesį. Čia vėl rasite mūsų įstaigos naujienas, informaciją apie įvykusius renginius, susitikimus, ekskursijas. Toliau tęsime trumpas žymių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų biografijas, mokslo ir technikos naujoves kurtiesiems, įvairių įdomių faktų iš kurčiųjų gyvenimo Lietuvoje ir pasaulyje.
     Praėjusiais mokslo metais surinktą ir jau mūsų svetainėje publikuotą informaciją galite rasti ARCHYVE.
     Tikimės sulaukti jūsų dėmesio, atsiliepimų, pageidavimų, pasiūlymų, komentarų.

Svetainės administratorė
mokytoja Rūta Markauskienė

Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centre

     Rugsėjo 1-osios gėlėmis ir sveikinimais prasidėjo naujieji mokslo metai. Visi džiaugėsi iš tolo šviečiančiais naujais langais, mokiniai skubėjo apžiūrėti naują kompiuterių klasę, o penktokams labiausiai rūpėjo pamatyti savo naująją klasę. Net šešiems mažiausiems moksleiviams įteikta speciali valstybės dovana – „Lietuvos pirmoko pasas“.
     Centro direktorė Aurelija Čepukienė linkėjo visiems gražių, prasmingų ir kūrybingų mokslo metų.
     Pasveikinti centro bendruomenę atvyko Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai Janina Tepliajeva ir Edvardas Žakaris. Jie įteikė centro bendruomenei ministro pirmininko A. Brazausko dovaną – A. Varno paveikslą „ Mindaugo vainikavimas“. Svečiai džiaugėsi, kad centre gražu ir jauku, kaip namuose, linkėjo

visiems stiprybės ir sėkmės.
Šventės metu susirinkusius linksmino šokėjai, mažosios dainininkės, skambėjo rudeniniai posmai. Buvo taip linksma, kad net Buratinas su savo šuneliu Maksu panoro eiti į mokyklą.
Suskambėjus skambučiui, moksleiviai pabiro į klases. Pradėjo tiksėti mokslo metų laikrodis...

Nuo š. m. rugsėjo 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Šiaulių kurčiųjų pradinė mokykla - darželis pervardytas į Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centrą, kurio pagrindinė veikla - bendrasis pagrindinis specialusis mokymas.

Mūsų centre atidaryta kompiuteriu klasė, kurioje yra 6 nauji kompiuteriai. Čia ugdytiniai įgis darbo kompiuteriu pagrindus, susipažins su pagrindinėmis taikomosiomis programomis, išmoks jomis naudotis, pažais lavinamuosius ir loginius žaidimus.
Kiekvienoje mūsų centro klasėje taip pat yra po vieną kompiuterį, kuriais gali naudotis mokiniai.

Įvairenybės

     Smegenų sritis, kuria sveiki girdintys žmones suvokia garsą aktyvi ir pas kurčiuosius – kai jie jaučia vibraciją. Dinas Šibatas iš Vašingtono universiteto mano, kad yra galimybė sukurti klausos aparatus, kurie keistų garsus į vibracijas.
     Nuo gimimo kurčių vaikų smegenų skanavimas parodė, kad smegenų klausos zona pas juos aktivizuojasi kai jie rankose laiko vibruojantį plastikinį vamzdelį. Žmonėms su normalia klausa toks reiškinys nebuvo pastebėtas.
      „Mūsų stebėjimai parodė, kad ši smegenų dalis prisitaiko prie pojūčių panašių į garsą apdorojimo, tuo pačiu demonstruodama, kad kurtieji gali išmokti „girdėti“ savo pirštų pojūčius“ – sakė mokslininkas D. Šibatas. Rezultatai taip pat parodė didelį elektroninių prietaisų paverčiančių garso energiją į virpesius potencialą. Tokie prietaisai padeda kurtiems vaikams geriau „suprasti“ kalbą ir „girdėti“ garsus. Mokslininkas D. Šibatas mano, kad tokie klausos aparatai būtų sudaryti is mikrofono sujungto su vibraciniu įrenginiu pritvirtinto prie rankos.
     D. Šibata magnetiniu rezonansu tyrė smegenis 10 –ties kurčių studentų iš

Nacionalinio kurčiųjų technikos instituto (JAV) ir 11 –kos girdinčiųjų, tuo metu kai rankose jie laikė periodiškai vibruojantį plastikinį vamzdelį. Vibruojant vamzdeliui visiems tiriamiesiems buvo pastebėtas smegenų dalies atsakingos už lytėjimą suaktyvėjimas. Bet pas kurčiuosius taip pat aktivizavosi ir smegenų sritis atsakinga už klausą, kas pas girdinčiuosius pastebėta nebuvo. Šis atradimas atspindi daugelio kurčiųjų muzikantų patirtį, kurie groja vadovaudamiesi tik vibracijos jutimu. Plačiai žinoma perkusionistė Evelyn Glennie kitus grojančius su ja muzikantus „girdi“ kojomis jausdama grindų vibraciją.

Šaltinis http://news.battery.ru

     Žymi škotų perkusionistė perkusija Evelyn Glennie (g. 1965) groti pradėjo ankstyvoje vaikystėje. Tačiau nuo 8 metų jos klausa pradėjo silpnėti. Ilgą laiką ji tai stengėsi nuslėpti ir tik suėjus 11 metų gydytojai jai diagnozavo, kad 95 % klausos praradimą. Tačiau E. Glennie atkakliai stengėsi mokytis groti.
      „Aš išmokau jausti garsus visu kūnu“ – sakė ji. E. Glennie sėkmingai išlaikė egzaminus į Londono Karališkąją Muzikos Akademiją. Ji be klaidų atspėdavo natas ir atkurdavo jai grojamas melodijas. Profesoriai nepatikėjo, kad Evelyn beveik neprigirdi.
      Šiandien E. Glennie groja daugeliu instrumentų. Ji yra viena iš nedaugelio perkusionistų atliekančių solinius koncertus ir grojanti su geriausiais pasaulio orkestrais. Per metus ji groja daugiau nei 100 koncertų įvairiose pasaulio

šalyse. Tarp daugelio muzikinių apdovanojimų ir premijų yra ir aukščiausias muzikinis apdovanojimas – Grammy suteiktas jai 1988 m. už Bartoko sonatos dviem fortepijonams ir mušamiesiems įrašą.
      „Muzika nesibaigia tik garsuose – sako E. Glennie. – Kurtumu aš atradau pasaulį, kuris daugeliui nepasiekiamas. Norint būti geru muzikantu pirmiausia reikia mokėti išreikšti tai, ką jauti iš širdies. Tai neturi nieko bendro su technine muzikos atlikimo puse“.
      E. Glennie koncertai panašūs į ritualą. Į sceną ji išeina basa ir „girdi“ muziką grindų vibracijos dėka. Jos koncertai tai žiūrovus prikaustantys reginiai, kurie parodo, kad muziką galima priimti visa esybe.
      E. Glennie taip pat ir rašytoja. Jos knyga „Gerosios vibracijos“ tapo bestseleriu Didžiojoje Britanijoje.

SPALIS

Sutrikusios klausos vaikų ugdymo centre

Rugsėjo 15 dieną miesto amfiteatre rinkosi mažyliai iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų į renginį „Ikimokyklinukų rugsėjis“. Vaikai šoko, dainavo. Mūsų centro mažieji ugdytiniai dainavo N. Lapinskienės dainelę „Koncertas“. Vaikučius dainuoti mokė muzikos vadovė N. Apanasikienė.
Tokia šventė, skirta paminėti rugsėjį, buvo surengta pirmą kartą. Ikimokyklinukus sveikino Šiaulių m. savivaldybės Tarybos narys, švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Edvardas Žakaris. O mažieji pirmininkui įteikė 51 kg sveriančią daugiau nei dviejų šimtų piešinių knygą „Vaikų svajonės“, taip jie atsidėkojo už nuolatinę globą, paramą, rūpestį.

Rugsėjo 24d. centro salėje buvo paminėta Pasaulinė Kurčiųjų diena.
Susirinkusiems koncertavo Ragainės vidurinės mokyklos šiuolaikinių šokių kolektyvas „Mega“ (vadovė J. Vaitkienė). Žiūrovai negailėjo šypsenų ir plojimų. Koncertui pasibaigus, vaikai šoko ir žaidė žaidimus.

Spalio 2d. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA šventė dešimtmečio jubiliejų ir surengė tarptautinę konferenciją „Šeimos vaidmuo kurčio vaiko gyvenime“.
Į konferenciją buvo pakviesti dalyvauti tėveliai, vaikai, pedagogai iš visos Lietuvos. Pranešėjai supažindino su Anglijos, Švedijos tėvų bendrijų darbu, su kokiomis problemomis susiduriama ir kokie pasiekimai Lietuvoje. Kol vyresnieji klausėsi pranešimų, vaikams buvo parengta atskira pramoginė programa.

Sveikiname bendriją PAGAVA su 10-uoju jubiliejumi !

Džiaugsmo – kur bebūtumėt.
Kantrybės – ką bedarytumėt.
Ryžto – kas benutiktų.
Ir laimės – visados.

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro kolektyvas.

Įvairenybės

     Jau keletą metų JAV karinio jūrų laivyno tyrimų valdyba (Office of Naval Research) finansuoja Ričardo Kopkės (Richard D. Kopke) ir Maiklo Hoferio (Michael E. Hoffer) iš San Diego medicinos centro (Naval Medical Center San Diego) darbą. Šie mokslininkai sukūrė preparatą, kuris gali grąžinti prarastą klausą.
      2000 –taisiais metais R. Kopkei ir M. Hoferiui išduotas patentas technologijai, kuria galima sukurti antioksidantus vidinės ausies gydymui. Gydymas nauju preparatu turėtų sumažinti klausos organų pažeidimus sukeltus garso bei cheminių medžiagų.
     Kompanija American BioHealth Group pasirašė ekskliuzyvinį kontraktą su JAV kariniu jūrų laivynu (United States Navy) dėl naujo preparato platinimo. Pirmas šio preparato farmaceutinis gaminys planuojamas apie 2007 metus, po to kai American BioHealth Group atliks klinikinius tyrimus, ir bus skirtas klausos atstatymui po kai kurių pažeidimų.

Manoma, kad naujasis vaistas padės praradusiems klausą dėl didelio triukšmo (pavyzdžiui šūvių, sprogimų, reaktyvinių variklių garso). Dėl panašių klausos praradimo atvejų Amerikos Veteranų Draugija (Veterans Administration) kasmet turi išmokėti daugiau kaip 300 mln. dolerių kompensacijų. Šioje veteranų organizacijoje tai daugiausia lėšų reikalaujantys susirgimai.

Šaltiniai http://www.healthyhearing.com
http://www.globaltechnoscan.com

Anglų mokslininkas Oliveris Hevisaidas ( Oliver Heaviside) (1850-1925) vaikystėje persirgo skarlatina ir beveik prarado klausą. Dėl to augo vienišas, užsidaręs, sarkastiškas. Mokykloje mokėsi gerai – ją baigė penktu iš 500 pretendentų laikyti egzaminus į koledžą. Tačiau neturėdamas lėšų ir noro toliau mokytis O. Hevisaidas išmokęs Morzės abėcėlę iškeliauja į Daniją , kur šešis metus dirba telegrafo kompanijoje. Dirbdamas savarankiškai lavinasi, domisi mokslo pasiekimais ir pats išspausdina du straipsnius apie elektrą. Vieną tų straipsnių savo darbe „Traktatas apie elektrą ir magnetizmą“ („Treatise on Electricity and Magnetism“) pažymėjo garsusis Dž. K. Maksvelis (James Clerk Maxwell).
Paveiktas Dž. K. Maksvelio traktato O. Hevisaidas metė darbą ir atsidejo mokslui. Dirbdamas kartu su H. Hercu supaprastino Maksvelio elektrodinamikos lygtis ir ilgą laiką naujos formos lygtys buvo vadinamos Herco – Hevisaido lygtimis. Ne mažiau svarbūs buvo O. Hevisaido pasiūlyti metodai. Jis pirmas išmokė fizikus operuoti vektoriais, atrado signalo perdavimo dideliais atstumais principą, nuspėjo televizijos, radijo ryšio atsiradimą, kai kuriuos Einšteino reliatyvumo teorijos aspektus.

Palaikomas tokių mokslininkų kaip Dž. Dž. Tomsono, Dž. Pointigo, jis buvo išrinktas Londono karališkos draugijos nariu.

Grįžti