Juozas Žlabys - Žengė

Rašytojas gimė 1899 m. Gimbučių km. Su tėvais atsikėlė į Žagarę. Mokėsi Žagarės progimnazijoje. 1919m. datuotame eilėraštyje (parašytas Žagarėje) dvidešimtmetis Juozas Žlabys - Žengė rašė:

Kryžkelė prieita... Ir iš tiesų - ruduo ir astros, ir gimtoji Žagarė, ir vėjas, kurį taip mylėjo poetas, ant Raktuvės kalnelio. Nuo čia turbūt matosi tėvų malūno kepurė...

Nuo 1919 m. minėtos kryžkelės praėjo daug metų. Ilgą ir akmenuotą kelią nuėjo šis Lietuvos poetas, pagal savo kūrybos credo - nenuorama, senų literatūrinių formų laužytojas, keturvėjininkas. Neužvertė J. Žlabys - Žengė mūsų savo kūryba, jo eilėraščių kaip ir kitų šios literatūrinės srovės bendraminčių neišleista tomais, tačiau tie eilėraščiai tokie, kurių iš literatūros istorijos neištrinsi. Maža juose elegijos - daugiau vėjo, jaunystės ir garsaus žengimo... žengė - nuo „žengte“. O „žengte“ todėl, kad neramios sielos bernaitis pasirinko ne darbą tėvo malūne, ne kitokį kelią, tapo Lietuvos kariūnu. 1919m. jis įstojo į raitelių pulką Kaune, baigė karo mokyklą, Aukštųjų karininkų kursus, tarnavo „Geležinio vilko“ husarų pulkuose... Jog reikia tapti raiteliu, jaunajam nenuoramai pakuždėjo apie tą laiką pasirodę Vyčio ženkleliai. „Su Vytimi, kuris matomas mažu baltu taškeliu fotografijose, aš vaikščiojau visą laiką - jei ne viešai, tai mintyse, kai buvo okupacijos ir priespaudos kliūčių,“ - rašė J. Žlabys - Žengė. Su Vytimi širdy jis buvo ir tuos penkiolika Gulago metų.

Kodėl taip atsitiko? Šitai svarsto ir pats poetas: „Tai turbūt atsitiko likimiškai. Galėjo ir neatsitikti, nes aš niekur niekados nesu pažeidęs kitų likimų. Tie, kurie žeidė kitų likimus, apie sąžinę negalvojo. Vorkutos lageriai, katorgiškas darbas baisiausiose pasaulyje anglies kasyklose... Užpoliario saulė, kartais paromis visai nenusileidžianti, o kartais visai neužtekanti, Lietuvos nepriminė. Tačiau širdis... Tai ji įsakydavo snieguotoje speigračio zonoje imtis pieštuko. Nors tas darbas ir būdavo bergždžias - „kiekvienas per kratas užtiktas rašinys bei raštas būdavo plėšomas į skutus ir paleidžiamas pavėjui“. Ir sugrįžus į Lietuvą, kūrybos sąlygos nedaug kuo skyrėsi nuo Šiaurės. „Prisitaikymo ir socrealizmo nuostatų“ maištinga J. Žlabio Žengės plunksna negalėjo pakelti. 1930 m. išleido poemą „Anykščių šilelis“, 1940 m. - apsakymų rinkinį „Gyvenimo novelės“ ir 1992 m. rinktinę „Pavasarių gramatikos“. Kol galėjo, rašė atsiminimus, kurie dar laukia publikacijos. Publicistu dirbęs „Lietuvos aide“, bendradarbiavęs „Literatūros naujienose“, „Karyje“, „Karde“, „Laike“, „Kultūroje“, „Mūsų žinyne“ ir kituose. „Rašiau prozą ir poeziją, nevengdamas literatūros, tautinio pobūdžio straipsnių, knygos vertinimų, recenzijų /.../ rašiau kariuomenės klausimais, nagrinėjau karų istoriją“.

Besiskleidžiančio vėjo sparnų švilpesys, žirgo kanopų dundėjimas, gramatikos alogizmai neužgožė tragiškos ir inteligentškos sielos. Nepriklausomybės savanoris, pulkininkas leitenantas, žurnalistas, poetas Žlabys - Žengė - mūsų istrijos, kultūros ir literatūros dalis. Įveikęs dviejų pasaulinių karų metus, nepražuvęs per Vorkutos lagerius, per „pažeminimo, nutylėjimo dešimtmečius perėo aukštai iškelta galva“ (P. Palilionis).

Išdidžiai jis išnešiojo širdy Atgimimą. Tad jo sulaukęs, nežiūrint didelio amžiaus, pasinėrė į darbą spausdino eilėraščius, straipsnius apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, rašė atsiminimus. Tačiau laikas yra laikas. Prarastojo nesugrąžinsi. Ir metai eina, artindami kryžkelę...;

Ant jaunų kariūnų pečių į Raktuvę atneštas buvęs karininkas ilsėsis ten, kur netoli praplaukia skambiame triolete išsiliejusios Švėtės bangos:

Taurus patriotas, nuoseklių pažiūrų, aukštos kultūros, politinės išminties, tikslaus žodžio puoselėtojas, humanistas ir inteligentas iš prigimties, tėviškės ir jaunystės metų istorijos fiksuotojas. Grįždamas į Rašytojų sąjungą, rašo esąs apdovanotas Nepriklausomybės, Savanorio medaliais, Vytauto Didžiojo ordinu. Mokąs anglų, prancųzų, vokiečių, latvių, estų, rusų kalbas.

Ateinančioms kartoms J. Žlabys - Žengė sąmoningai paliko reikšmingą testamentą:

„Neužmirškit, kad Jūs visi turėsit dirbti Nepriklausomai Lietuvai“.